Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerija bei Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2012 metais organizuoja bendrojo lavinimo mokyklų 9–12 klasių ir profesinio ugdymo įstaigų mokinių respublikinį teisinių žinių konkursą ,,Temidė“.
Kviečiame Ignalinos rajono moksleivius aktyviai dalyvauti šiame konkurse. Iškilus klausimams galite kreiptis į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistę Jūratę Pernavienę el. paštu jurate.pernaviene@policija.lt arba telefonu 8 682 17 550

Žmogus negali nuskriausti kito žmogaus – jis gali nusiskriausti tik pats. Dž. Londonas.

Šalia gražių bendravimo tarp moksleivių pavyzdžių dažnai tenka išgirsti ir apie smurtą tarp bendraamžių. Kartais net patys tampame atvirų agresijos ir žiaurumo scenų liudininkais. Galbūt ir Jūs su tuo susiduriate mokykloje, gatvėje, kieme, namuose?
Moksleivių tarpusavio netolerancija, pasireiškianti įvairiausiomis patyčiomis, veda tokiu bendravimo būdu kurie pagrįsti dar didesne agresija ir prievarta, link. Smurtas ne tik griauna tarpusavio santykius, sudaro nepalankią mokslui aplinką, bet ir žaloja asmenybes (tiek skriaudžiamojo, tiek smurtautojo), pažeidžia nustatytas elgesio taisykles ir įstatymus.

Svarbu:
• Smurtas – tai ne tik mušimas, bet ir patyčios. Jos gali būti žodinės ir fizinės.
• Fizinės patyčios – tai užgauliojimas veiksmais (pargriovimas, įspyrimas ar spardymas, kumščiavimas, stumdymas, rankos užlaužimas, spjaudymas, daiktų gadinimas ir atiminėjimas, drabužių gadinimas, plaukų pešiojimas ir pan.).
• Žodinės patyčios – tai užgauliojimas žodžiu ir užrašais (prasivardžiavimas, gąsdinimas, pašaipios replikos, įvairūs „juokeliai“, skaudinamųjų žinučių siuntinėjimas mobiliaisiais telefonais, elektroniniu paštu, apkalbinėjimas, šmeižimas ir pan.)

Atminkite:
• Įstatymai draudžia žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juos elgtis ir nustato bausmes už tokius veiksmus.
• Vaikas, kaip ir suaugusieji, privalo laikytis priimtų elgesio taisyklių mokymo, auklėjimo įstaigose, viešosiose vietose, buityje ir kt.
• Už smurto vartojimą įstatymai numato teisinę atsakomybę.

Kreipkitės pagalbos:
• Jeigu patiriate fizinį smurtą, patyčias – netylėkite. Kreipkitės pagalbos į tėvus, mokytojus, į žmones, kuriems Jūs rūpite. Papasakokite apie tai ir jie jums padės.
• Jei nesutariate su draugais, tėvais ar mokytojais, nesiseka mokytis ar sutarti su kitais bendraamžiais patiriate prievartą ar patyčias, kai Jums sunku ir liūdna, kai nežinote, kaip pasielgti, ir norite su kuo nors pasitarti, Jums padės „Vaikų linijos“ ir „Jaunimo linijos“ konsultantai.
• „Vaikų linija“ ir „Jaunimo linija“ – tai savanoriškos tarnybos, teikiančios psichologinę paramą telefonu ir internetu. Skambink visoje Lietuvoje nemokamais telefono numeriais:
o 8 800 11111 („Vaikų linija“) arba kreipkis pagalbos internetu www.vaikulinija.lt. Į „Vaikų liniją“ telefonu galite skambinti kiekvieną dieną nuo 11 iki 21 val. Telefonas veikia ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais, visomis švenčių dienomis.
o 8 800 28888 („Jaunimo linija“) arba kreipkis pagalbos internetu www.jppc.lt/draugas. Tavo skambučio konsultantai laukia kasdien nuo 16 iki 7 val., savaitgaliais – visą parą.
o Šios linijos konfidencialios – tai reiškia, kad tai, ką Jūs papasakosite „Vaikų linijos“ ar „Jaunimo linijos“ konsultantui, liks tik tarp Jūsų ir konsultanto.
o „Vaikų linijos“ ir „Jaunimo linijos“ konsultantai Jus išklausys ir padės drauge išspręsti iškilusį sunkumą. Kiekvienas šias linijas pasiekęs skambutis yra svarbus.

Kurkime saugią, tolerantišką aplinką, puoselėkime pagarbos ir pasitikėjimo santykius, nes smurtas gimdo smurtą, agresija – agresiją, o gėris – gėrį.

Saugokime savo ir kitų turtą.

Žmonėms, nesiklausantiems patarimų, neįmanoma padėti. B. Franklinas.

Daugelis turbūt nebeįsivaizduojate savo gyvenimo be mobiliojo ryšio telefono, interneto, kompiuterinių žaidimų, kitų naujų technologijų. Taip, šios technologijos turi daug privalumų, tačiau čia tyko ir nemaži pavojai.

Svarbu:
Pastaruoju metu mobiliojo ryšio telefonų vagystės ar plėšimai yra vieni iš dažniausių įvykdomų nusikaltimų.
Su mobiliaisiais telefonais susiję net keletas smurto ir grobimo rūšių: 
Pačių telefonų vagystės.
Priverstinis filmavimas ar fotografavimas telefonu, smurto ir patyčių filmavimas (po to dažnai grasinama tai parodyti kitiems arba įdėti į internetą).
Telefonais sklindantis smurtas: skambučiai su bauginamaisiais grasinimais, nuotraukos (technologijos leidžia žeminamai koreguoti asmenines ar artimų žmonių nuotraukas).
Žinutės ir skambučiai siekiant išvilioti pinigų (įvairios išgalvotos akcijos, pranešimai apie artimiems žmonėms nutikusias nelaimes ir pan.).

Patariame:
Nors telefonai dažniausiai atimami gatvėse, jų lengvai galima netekti ir mokykloje. Jie pavagiami patiems moksleiviams neatsakingai elgiantis su daiktais, paliekant juos be priežiūros. Tačiau rizika tapt vagystės ar plėšimo auka galite sumažinti, imdamiesi šių elementarių bendrosios savisaugos ir apdairumo priemonių:
Saugokite mobilųjį telefoną kišenėje, kurinėje, rankinėje ar kitoje saugioje vietoje, niekada nepalikite savo daiktų be priežiūros.
Nesinaudokite telefonu žmonių susibūrimo vietose kur yra didelė tikimybė jo netekti.
Prieš naudodamiesi telefonu, apsižvalgykite, įvertinkite jus supančią aplinką, ar ji yra pakankamai saugi. 
Įsigijusiems telefono aparatą ar kitą vertingą daiktą patartume kreiptis į teritorinę policijos įstaigą ir pažymėti jį specialiu žymeliu, kurio žymas galima pamatyti tik apšvietus ultravioletiniais spinduliais. Slaptai pažymėtas telefonas ar kitas vertingas daiktas užregistruojamas daiktų žymėjimo žurnale, todėl, sulaikius nusikaltimu įtariamą asmenį ir pas jį radus slaptai pažymėtą telefoną, paprastai greitai nustatomas pavogto daikto savininkas.
Pastebėję vagystę ar kitą nusikaltimą, nebūkite abejingi, nedelsdami apie tai praneškite policijai, mokytojams, tėvams ar kitiems suaugusiems asmenims, nes tik bendromis pastangomis galima sumažinti grėsmę jums ir jūsų artimiesiems tapti nusikaltimų aukomis.

Ar žinote, kad...?
• Asmens nuosavybė neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai.
• Už svetimo turto pasisavinimą iš parduotuvės ar kitų patalpų, asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (vagystė) ar pagrobimą, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti (plėšimas) numatyta teisinė atsakomybė.
• Už šias nusikalstamas veikas atsako asmenys nuo 14 metų.

Būkime budrūs ir saugokime savo turtą, nepalikime jo be priežiūros, nes niekas kitas už mus to geriau nepadarys.

Artėja ilgai lauktos šv. Kalėdos ir Naujieji metai. Pamėgome šias švenčių dienas sutikti su ugnies, šviesos, garso, dūmų ar jų derinio efektais (fejerverkais, ugnies fontanais, petardomis, spalvotomis raketomis, kitaip dar vadinamomis pirotechnikos priemonėmis). Tik nepamirškite, kad pirotechnikos priemonės teikia ne tik džiaugsmą. Neatsargiai naudojant šias priemones dažnai kyla gaisrai, sužalojami žmonės. Tokie atvejai Lietuvoje užfiksuojami kasmet. Daugiausia nelaimių įvyksta netinkamai, pažeidžiant saugos reikalavimus, naudojant pirotechnikos gaminius.

Kad per šventes išvengtumėte skaudžių nelaimių atminkite:
• Fejerverkais grožėkitės laikydamiesi saugaus atstumo.
• Ant žemės stovinčius fejeverkus (fontanus, vulkanus ir kt.) stebėkite apie 10 metrų atstumu nuo jų.
• Į orą leidžiami fejerverkai pavojingesni, todėl jos stebėkite apie 25 metrus atsitraukę nuo leidimo vietos.

Draudžiama:
• Draudžiama naudoti pirotechnikos priemones asmenims, jaunesniems kaip 18 metų amžiaus.

Įsidėmėkite:
• Pirotechnikos gaminiai pavojingi ne tik juos naudojantiems, bet ir aplinkiniams asmenims.
• Jei nukentėjote nuo pirotechnikos priemonių, nedelsdami pagalbos kreipkitės į suaugusiuosius arba skambinkite trumpaisiais numeriais – 03 (greitoji medicinos pagalba) arba 112 (bendrasis pagalbos telefonas).
• Už civilinių pirotechnikos priemonių įsigijimo ir naudojimo nustatytos tvarkos pažeidimus numatyta teisinė atsakomybė.

Ar teko susidurti su netinkamu mokinių elgesiu mokykloje ar už jos ribų, su nepagarba mokytojams, klasės draugams? O gal patys esate patyrę prievartą, smurtą, patyčias ar kitokį chuliganišką elgesį gatvėje, mokykloje, kieme o galbūt namuose? Turbūt pastebėjote, kad kartais menkiausi konfliktai sprendžiami prievarta, jėga, agresija. Deja, blogų ir nereikalingų akų išmokstame labai greitai, tuo tarpu tikrosios vertybės ateina į mūsų visuomenę iš lėto. Ar galėtų būti kitaip, ar mes galėtume kažką pakeisti, išmokti taikiai spręsti ginčus?

Svarbu:
• Žmonės negimsta agresyvūs, žiaurūs, priešiškai nusiteikę. Viso to žmogus išmoksta įvairiais savo gyvenimo amžiaus tarpsniais, įvairiomis nepalankiomis aplinkybėmis ir toks elgesys labiau ar mažiau įsitvirtina žmogaus sąmonėje ar net tampa nuolatiniu elgesio būdu.
• Norėdami kurti geresnę visuomenę, kurioje mums būtų malonu gyventi, turime mokytis tolerancijos, kuri reiškia abipusę pagarbą tarp žmonių ir tarpusavio supratimą, pagarbą kitokiai nuomonei tikėjimui.
• Tolerancija remiasi žmogaus teisių pripažinimu ji gina žmogaus teisę gyventi pagal savo paties pažiūras ir įsitikinimus. Kartu ji reikalauja tas pačias teises pripažinti ir kitiems.
• Tolerancijos sklaidai visame pasaulyje skiriama daug dėmesio. Lapkričio 16 d. paskelbta Tarptautine tolerancijos diena.

Ar žinote...?
• Koks elgesys yra teisingas, kaip jį atskirti nuo netinkamo, kaip patiems teisingai pasielgti sprendžiant ginčus ar kitokius nesusipratimus, kaip patiems nepasielgti netolerantiškai ar netgi chuliganiškai? Dažnai vaikai, norėdami pademonstruoti drąsą, ieškodami nuotykių, patyrimo iš lengvabūdiškumo, nesuvokia savo neteisingo (chuliganiško) elgesio, ne visada supranta, jog jų veiksmai gali būti nusikalstami ir baudžiami.
• Kas yra chuliganizmas? Tai ne tik necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, bet ir įžeidžiamas elgesys su kitais žmonėmis (kelio kitam užstojimas ar vertimas kalbėtis („santykių aiškinimasis“), laikymas ar tampymas už rankos ar drabužio, kepurės ar kito apdaro nuėmimas ir pan.), taip pat trukdymas dirbti pamokų metu, šiurkštus elgesys viešėjame transporte, rimtį trikdantys telefono skambučiai, šiukšlių dėžių vartymas, butelių daužymas ir kiti panašūs veiksmai, kurie ne tik pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį, bet ir žemina kiekvieno iš mūsų garbę ir orumą.
• Kartais nuo nedidelio chuliganizmo iki nusikaltimo, už kurį baudžiama griežčiau, - tik vienas žingsnis.


Prisiminkite:
• Visus ginčus galima ir reikia stengtis spręsti taikiai.
• Kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis nustatytų elgesio taisyklių ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
• Už necenzūrinių žodžių vartojimą ar nepadorių gestų rodymą viešniose vietose (mokykloje, gatvėje, kieme, gyvenamojo namo laiptinėje ir kt.), įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, įstatymuose yra numatyta teisinė atsakomybė.

Įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia

Gyvename visuomenėje ir neišvengiamai esame susiję su mus supančiais žmonėmis. Norėdami darniai sugyventi, turime laikytis ne tik moralės normų, tautinių papročių ir tradicijų, bet ir valstybės nustatytų, visuotinai privalomų elgesio taisyklių. Turbūt nesunku įsivaizduoti, kaip vyktų visas mūsų gyvenimas, jei jų nesilaikytume. Kiltų sumaištis, gyvenimas taptų panašus į judrią sankryžą, kurioje eismas vyksta be jokių taisyklių. Galime įsivaizduoti, koks tokioje sankryžoje būtų eismo dalyvių likimas...
Taigi gyvendami visuomenėje mes turime galvoti ne tik apie savo teises, bet kartu nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų. Siekdama juos apsaugoti, valstybė įtvirtino visiems privalomas taisykles įstatymuose ir prižiūri, kad jų būtų laikomasi.

Svarbu: 

•  Asmenys, kurie nesilaiko įstatymų ir peržengia nustatytas ribas, baudžiami valstybės nustatytomis priemonėmis. Teisinė atsakomybė yra viena reikšmingiausių tvarkos užtikrinimo priemonių.
•  Teisinė atsakomybė – tai pareiga atsakyti už netinkamą (įstatymų draudžiamą) savo elgesį ir veiksmus (t. y. padarytą teisės pažeidimą).
•  Atsižvelgiant į pavojingumą, teisės pažeidimai skirstomi į: 
     • administracinius teisės pažeidimus (pavyzdžiui, necenzūrinių žodžių vartojimas viešosiose vietose, šiukšlinimas, važinėjimas riedučiais neleistinose vietose, narkotinių medžiagų ir alkoholinių gėrimų vartojimas ir kt.). Už tokius teisės pažeidimus gali būti skiriamas įspėjimas, bauda ir kitos administracinės nuobaudos; 
     •  nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, vagystė, plėšimas (turto pasisavinimas panaudojant jėgą ar grasinant ją panaudoti), fizinio skausmo sukėlimas a sveikatos sutrikdymas, svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas ir kt.). Už tokios veikos padarymą nepilnamečiams gali būti skiriamos tokios bausmės: viešieji dabai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas.

Žinokite:
 
• Už administracinius teisės pažeidimus atsako vaikai nuo 16 metų. Už vaikų iki 16 metų padarytus pažeidimus atsako tėvai arba globėjai (rūpintojai).
• Už nusikalstamas veikas pagal baudžiamuosius įstatymus taip pat atsako vaikai nuo 16 metų. Tačiau už kai kuriuos nusikaltimus (vagystę plėšimą, turto sunaikinimą ar sugadinimą ir kt.) atsakomybė numatyta jau nuo 14 metų.
• Vaikui už nuolatinius administracinius teisės pažeidimus, taip pat už nuskalstamos veikos padarymą, jeigu jam dėl amžiaus ar kitų aplinkybių negalima taikyti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priežiūros priemonės, pavyzdžiui: 
     •  įpareigojimas lankyti specialią priežiūros įstaigą; 
     •  įpareigojimas dalyvauti specialiose auklėjamojo pobūdžio programose; 
    •  jeigu vaiko elgesys nepasitaiso, jis (nuo 14 metų) gali būti atiduotas į nuolatinės priežiūros (specialiąją auklėjimo) įstaigą.

Atminkite: 

• Nustatytų taisyklių laikymasis naudingas ne tik aplinkiniams, bet pirmiausia jums patiems. Tinkamai elgdamiesi galite užsitikrinti gerus santykius su aplinkiniais, tikėtis paskatinimo, o už taisyklių nesilaikymą – atsakomybės ir bausmės. 

Tau gali padėti:
• Policija.
• Vaiko teisių apsaugos skyriaus (tarnybos) specialistas.
• Medicinos įstaiga (ligoninė, poliklinika).
• Mokyklos socialinis pedagogas/psichologas.
• Vaiko dienos centras.