Korupcijos samprata 

Pasitikėjimo kontaktai
Tel. 8 800 20112, 8 (389) 70 070 
Rašyti elektroninį pranešimą


Lietuvoje yra bent keletas korupcijos sampratų, tačiau plačiausiai ir aiškiausiai ji pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme. Korupcija – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens tiesioginis ar netiesioginis siekimas, reikalavimas arba priėmimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal einamas pareigas, taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai arba neveikimas siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau arba kitam asmeniui ar šią naudą priimant, taip pat tiesioginis ar netiesioginis siūlymas ar suteikimas valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens einamas pareigas, taip pat tarpininkavimas darant šioje dalyje nurodytas veikas.
Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos yra kyšininkavimas, tarpininko kyšininkavimas, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.

Korupcijos prevencija 

Vienas iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato strateginių veiklos tikslų yra vykdyti priemones kovoje su korupcija ir kitais teisės pažeidimais policijos pareigūnų tarpe. Pertvarkant tarnybinių nusižengimų prevencijos ir korupcijos prevencijos policijos įstaigose sistemas, Lietuvos policijos generalinis komisaras patvirtino Tarnybinių nusižengimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos 2008–2011 metų ir Kovos su korupcija policijoje 2007–2011 metų programas bei jų įgyvendinimo priemonių planus. Aplamai su korupcija kovojama trimis kryptimis: antikorupciniu švietimu, prevencija ir baudžiamuoju persekiojimu. Ties šiomis trimis kryptimis ir dirbama Utenos rajono policijos komisariate.
Vykdant korupcijos prevenciją Utenos rajono policijos komisariate bei kituose apskrities komisariatuose, yra nuosekliai įgyvendinami minėti prevenciniai planai, tiriami piliečių skundai, pareiškimai, vykdoma švietėjiška veikla, atliekami netikėti atviri ir slapti policijos pareigūnų bei atskirų tarnybų patikrinimai. Tam policijos įstaigos diegia įvairias technines priemones (garso, vaizdo technika, specialiųjų policijos transporto priemonių monitoringo sistema ir pan.), kurios apsunkintų galimybę tiek kyšį siūlančiajam, tiek imančiajam asmeniui atlikti neteisėtą veiką. 

 Atsakomybė už korupcines veikas

Dažnai pasitaiko atvejų, kai asmenys sąmoningai padarę teisės pažeidimus bando ,,tartis” su policijos pareigūnais norėdami išvengti atsakomybės, tam sudarydami prielaidas kyšininkavimui. Tačiau reikia priminti, kad Lietuvos įstatymuose yra numatyta teisinė atsakomybė už korupcines veikas. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra numatyta atsakomybė už kyšininkavimą, už papirkimą, tarpininko kyšininkavimą bei piktnaudžiavimą. Tuo pačiu primintina, kad į baudžiamąją atsakomybę traukiami tiek kyšį paėmęs, tiek kyšį davęs asmuo.
Toliau pateikiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, kuriuose numatytos tokios veikos:

225 straipsnis. Kyšininkavimas

1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
3. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
4. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu.
5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

226 straipsnis. Tarpininko kyšininkavimas

1. Tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už kyšį pažadėjo paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų,baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką už nedidelės vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

227 straipsnis. Papirkimas

1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui siekdamas tų pačių rezultatų,
baudžiamas laisvės apribojimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siūlydamas, pažadėdamas duoti arba duodamas didesnės negu 250 MGL vertės kyšį arba tokius veiksmus padarė siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
3. Tas, kas siekdamas papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį pasiūlė, pažadėjo arba davė jam arba tarpininkui mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas laisvės apribojimu arba bauda, arba areštu.
4. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama, provokuojama jį duoti ir jis, pasiūlęs, pažadėjęs ar davęs kyšį, iki pranešimo apie įtarimą jam įteikimo apie tai pranešė teisėsaugos institucijai arba kyšį jis pasiūlė, pažadėjo ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.
5. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

228 straipsnis. Piktnaudžiavimas

1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo,
baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių,
baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos,
baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Statistika 


Vairuotojai, norėdami išvengti atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vis dar bando išsisukti siūlydami policijos pareigūnams kyšius, ir taip išvengti piniginės baudos ar teisių vairuoti automobilį atėmimo. Policijos pareigūnams vairuotojai siūlė skirtingų dydžių kyšius (nuo 10 iki 1000 litų). Taip pat buvo siūlomas alkoholis, mobilusis telefonas ir kt. Šiems asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, o dėl jų padarytų nusikalstamų veikų pradėti ikiteisminiai tyrimai.
2011 metais Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate ir rajoniniuose policijos komisariatuose buvo pradėta 53 ikiteisminiai tyrimai dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus (LR BK 227 str.). 2010 metais tokių ikiteisminių tyrimų buvo pradėta 57. Daugiausia kyšio davimo policijos pareigūnui Utenos apskrityje atvejų užregistruota Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate – 15. Mažiausiai tokių atvejų užregistruota Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariate – 3.
Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kreipiasi į visus eismo dalyvius, tikėdamasis mūsų visų pilietinio sąmoningumo, ir dar kartą primena, kad asmenims, davusiems ar bandžiusiems duoti kyšį policijos pareigūnams, gresia baudžiamoji atsakomybė.