Kontaktai

Kontaktai

Pasitikėjimo telefonas 8 800  20 112
Budėtojų telefonai (8 389)  61 980, 112
Žiniasklaidos atstovas (8 389)  70 065, 8 645 57 105
 

  VIRTUALUS TURAS APIE LIETUVOS POLICIJĄ!

 

VIRTUALUS TURAS APIE LIETUVOS POLICIJĄ!

Skaityti plačiau
REIDAI

REIDAI

  MŪSŲ BENDRAS TIKSLAS – EISMO DALYVIŲ SAUGUMAS KELYJE!

 

MŪSŲ BENDRAS TIKSLAS – EISMO DALYVIŲ SAUGUMAS KELYJE!

Skaityti plačiau

  8-700 60000 šiuo numeriu teikiama informacija su migracija susijusiais klausimais.

 

8-700 60000 šiuo numeriu teikiama informacija su migracija susijusiais klausimais.

Skaityti plačiau
KUR KREIPTIS PATYRUS SMURTĄ?

KUR KREIPTIS PATYRUS SMURTĄ?

Policijos elektroninių paslaugų sistemą http://www.epolicija.lt/ policijos pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372 el. p. artimas.smurtas@policija.lt   

Policijos elektroninių paslaugų sistemą http://www.epolicija.lt/
policijos pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372 el. p. artimas.smurtas@policija.lt 

 

Skaityti plačiau

Istorija

UTENOS RAJONO IR APSKRITIES POLICIJOS KOMISARIATŲ ISTORIJA

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1918 m. lapkričio viduryje šalyje buvo pradėtos formuoti valstybinės valdžios institucijos, tarp jų vietinės savivaldos organai bei jų pastangomis kuriamos teisėsaugos įstaigos. Vokiečių okupacijos metais Utenos apskritį sudarė trys administraciniai teritoriniai vienetai: Utenos, Saldutiškio ir Molėtų. Pagal Lietuvos Vyriausybės 1919 m. liepą sudarytą Utenos apskrities administracinį teritorinį suskirstymą Utenos apskritį sudarė 13 valsčių: Anykščių, Debeikių, Daugailių, Vyžuonų, Užpalių, Utenos, Leliūnų, Pakalnių, Skiemonių, Alantos, Molėtų, Kuktiškių ir Tauragnų[1]. Apskrities administracijos buveinė įsikūrė Utenos mieste.

Sava valstybė – sava teisėsauga

Perėmus iš vokiečių okupacinės valdžios apskrityje valdiškas įstaigas bei turtą, 1918 m. gruodžio 15-19 d. Utenos apskrityje pradėta formuoti apskrities administracija bei milicija (iki 1924 m. sausio 1 d. nepriklausomos Lietuvos policija buvo vadinama milicija). Atskirų teritorinių vienetų viršininkais buvo paskirti: Utenos – karininkas B.Sližys, Saldutiškyje – A.Gineitis, Molėtuose – P.Petronis. Jie savo ruožtu paskyrė milicijos vadus: Utenoje – karininką Šlepetį, Saldutiškyje – karininką Bužinską, Molėtuose – generalinio štabo karininką J.Valevičių – Motiejūną. Pastarasis kartu organizavo ir savanorius į Lietuvos kariuomenę.
Pirmosios milicijos nuovados Utenos apskrityje buvo sukurtos 1918 m. gruodžio 18-20 d. Nuovadų viršininkais buvo paskirti: Utenoje – Petras Baltrūnas, Saldutiškyje – karo valdininkas Vincas Šuminas, Molėtuose – Kazys Kersnauskas. Utenoje pirmieji į tarnybą milicijoje buvo priimti A.Puršinskas, K.Ubagevičius, J.Deveikis, Saldutiškyje – A.Černiauskas, V.Lukštas, P.Šuminas ir kiti. Vokiečių okupacinė valdžia neleido kurti milicijos Alantoje, labai trukdė jos kūrimą Molėtuose.
Tačiau apskrityje susikūrusi lietuviška milicija veikė neilgai. 1918 m. gruodžio 24-26 d. Rusijos bolševikų kariuomenė okupavo Utenos apskrities teritoriją ir nutraukė milicijos kūrimąsi.
Išvadavus Utenos apskritį iš Rusijos bolševikų okupacijos, 1919 m. birželio pradžioje pradėta iš naujo formuoti miliciją. Šiam darbui vadovavo naujai paskirtas Utenos apskrities viršininkas Pranas Gineitis ir milicijos vadas Mykolas Kunigėlis. Buvo sukurtos keturios milicijos nuovados, jos apėmė visą apskrities teritoriją. Pirmoji buvo įkurta Utenoje, antroji – Anykščiuose, trečioji – Užpaliuose, ketvirtoji – Molėtuose. Apskrities milicijos vado įstaiga buvo Utenos miete. 1919 m. rugpjūčio 20 d. Utenos apskrities viršininku buvo paskirtas J.Sadula (vėliau – K.Bražėnas, J.Vaišnys), o milicijos vadu – Zigmas Pakalnis, kuris šias pareigas ėjo iki 1920 m. gegužės 1 d.[2]. išeidamas iš šio posto, Z.Pakalnis naujai atvykusiam milicijos vadui Konstantinui Bajorui perdavė visą milicijos vado vestą kanceliarijos dokumentaciją, kurią sudarė 47 knygos, sąsiuviniai ir aplankai[3]. Vien iš jų pavadinimo galima susidaryti vaizdą apie to meto milicijos darbus ir funkcijas. Greta įprastinių protokolų, gaunamų ir išleidžiamų raštų registracijos knygų, čia buvo ir teistų, suimtų, ieškomų asmenų, svetimšalių, “pereinamųjų pinigų sumų”, “piniginės apskaitos”, ieškomo turto sąsiuviniai ir knygos, “sąsiuvinis apie ištikimybę”, “milicijos priežiūroje laikomi asmenys”, įvairūs atsitikimai, kelių ir tiltų taisymas, valakų, arklių sąrašai…
Utenos apskrities milicijos vadas K.Bajoras 1920 m. rugsėjo 6 d. įsakymu iš naujo suskirstė milicijos nuovadas, jų punktus ir juose dirbančius pareigūnus[4].
Utenos nuovada: viršininkas J.Maželis;Utenos miesto ir valsčiaus vyr. milicininkas G. Medvedevas; milicininkai prie Utenos nuovados: J.Juška, Martinėnas, A.Vaitkevičius, J.Juzėnas, J.Ardinskas, K.Dubravinas, J.Šiukšta, K.Petrėnas, A.Pernaravičius, A.Zuika, J.Kezis, J.Raslanas, K.Sruoga, J.Deveikis, J.Žigelis, A.Petrulionis; Pakalnių punkto milicininkas A.Zacys; Tauragnuose– vyr. milicininkas V.Murauskas ir milicininkas J.Bružas; Leliūnuose – vyr. milicininkas B.Kaminskas ir milicininkas F.Mameniškis; milicininkai J.Kezis, J.Raslenas, ir K.Sruoga buvo priskirti prie milicijos vado ir nuovados viršininko raštininkų. A.Pernaravičiui ir A.Zuikai buvo pavesta arklių ir kito turto priežiūra.
Anykščių nuovada. Nuovados viršininkas D.Jankauskas; Anykščių miesto ir valsčiaus vyr. milicininkas M.Slapšys, milicininkai J.Paragis, J.Dubauskas, J.Gerojimas, P.Vaitkevičius, J.Meškelė; Skiemonyse – vyr. milicininkas I.Miškinis ir milicininkas M.Varnas; Debeikiuose – vyr. milicininkas A.Dubovikas ir milicininkas M.Maželis.
Užpalių nuovada. Laikinai einantis nuovados viršininko pareigas J.Jakutis; milicininkai J.Navickas, J.Vaiciukėnas, A.Dubauskas, V.Kaulinis, S.Dainys; Daugailiuose – vyr. milicininkas P.Tarulis, milicininkai V.Bernotas ir A.Karalius; Vyžuonose – vyr. milicininkas O.Tumolavičius ir milicininkas J.Jirčius.
Molėtų nuovada. Nuovados viršininkas S.Matulionis; Molėtų valsčiaus vyr. milicininkas A.Mečelis; milicininkai K.Žibas, J.Zudkevičius, A.Grigaliūnas, Skrebutėnas; Alantoje– vyr. milicininkas J.Bernotas ir milicininkas J.Laucius; Kuktiškėse – vyr. milicininkas J.Maželis ir milicininkas V.Bartaševičius; Skudutiškyje – vyr. milicininkas Maniušis ir milicininkas J.Sinickas; Inturkėje – vyr. milicininkas J.Zuika ir milicininkas M.Simaškevičius.
1922 m. rugpjūčio 12 d. Utenos apskrities milicijos vadu paskirtas Antanas Monkevičius. Netrukus apskrityje buvo įsteigta penktoji milicijos nuovada Kuktiškių, Saldutiškio ir Linkmenų valsčius. Toks pakeitimas padarytas dėl lenkų okupuoto Vilniaus krašto bei nustatytos demarkacinės linijos, kuri ėjo Linkmenų valsčių dalindama jį perpus – į lietuvišką ir lenkišką. Tais metais viešosios milicijos nuovadoms vadovavo Domas Jankauskas, Antanas Juknevičius, Jonas Jakutis, Jonas Birgelis, Stasys Blažys[5].
1923 m. Utenos apskrityje gyveno 108,9 tūkst. gyventojų, iš jų 18,7 tūkst. kitataučių. Tarp pastarųjų dominavo žydai – 8,1 tūkst., lenkų buvo 5,6 tūkst. 1924 m. gegužės 31 d. Piliečių apsaugos departamentas Utenos apskričiai nustatė viešosios policijos etatus: apskrities policijos vadas – 1, sekretorius – 1, raštvedžiai – 3, kanceliarijos darbuotojai – 2, sargai – 1, policijos nuovadų viršininkai – 5, nuovadų viršininkų pavaduotojai – 8, nuovadų raštininkai – 1, vyresnieji policininkai – 7, eiliniai policininkai – 35[6].
Nuo rugpjūčio 16 d. Utenos apskrities policijos vadu dirbo Kostas Steponėnas, o nuo 1933 m. iki pat Lietuvos okupacijos 1940 m. vasarą – Petras Senkevičius.
1927 m. Utenos apskrities viešojoje policijoje dirbo 58 pareigūnai[7].Jie buvo suskirstyti taip: policijos vadas – 1; I nuovada Utenoje: nuovados viršininkas – 1; Utenos miesto stovykla – 10; Utenos valsčiaus stovykla – 3; Tauragnų valsčiau stovykla – 2; Leliūnų valsčiaus stovykla – 1; II nuovada Anykščiuose: nuovados viršininkas – 1; Anykščių valsčiaus stovykla – 5; Debeikių valsčiaus stovykla – 1; Skiemonių valsčiaus stovykla – 1; III nuovada Užpaliuose: nuovados viršininkas – 1; Užpalių valsčiaus stovykla – 4; Daugailių valsčiaus stovykla – 1; Vyžuonų valsčiaus stovykla – 2; IV nuovada Molėtuose: nuovados viršininkas – 1; Molėtų valsčiaus stovykla – 7; Alantos valsčiaus stovykla – 2; Joniškio valsčiaus stovykla – 1; V nuovada Kuktiškėse: Nuovados viršininkas – 1; Kuktiškių valsčiaus stovykla – 2; Linkmenų, Saldutiškio valsčiaus stovykla – 2.

Nuovadoms – nevienodas darbo krūvis

1927 m. Utenos policijos nuovada aptarnavo 30,9 tūkst. gyventojų, Anykščių – 19,2 tūkst., Užpalių – 19,4 tūkst., Molėtų – 31,5 tūkst., Kuktiškių nuovada – 12,7 tūkst. gyventojų. Taigi viešosios policijos nuovadoms tekdavo nevienodas darbo krūvis. Pavyzdžiui Molėtų nuovadoje dirbančiam pareigūnui tekdavo aptarnauti 2862 gyventojus, o Utenos nuovadoje vienam policininkui tekdavo1819 gyventojų. Toks viešosios policijos pajėgų išdėstymas beveik nepakito iki viešosios policijos reformos 1932 m.
1930 m. Utenos apskrities viešojoje policijoje jau buvo 10 nuovados padėjėjų. Po metų apskrityje gyveno 117,6 tūkst. gyventojų. Tais metais Utenos policijos nuovados viršininku dirbo Antanas Štempelis, Anykščių – Vladas Zalatorius, Užpalių – Apolinaras Žitkevičius, Molėtų – Jonas Juodvalkis, Kuktiškių – Silvas Dambrava[8]. 1931 m. Utenos apskrityje buvo panaikinti vieno vyresniojo ir trijų eilinių policininkų etatai, Tauragnų valsčius priskirtas V Kuktiškių nuovadai, Videniškiuose įsteigtas policijos punktas. 1931 m. Utenos viešojoje policijoje buvo 65 etatai, visi užimti. Jie buvo paskirstyti taip[9]: apskrities policijos vadas – 1; policijos nuovadų viršininkai – 5; policijos nuovadų viršininkų padėjėjų – 10; vyresnieji policininkai – 7; eiliniai policininkai – 37; raštvedžiai – 1; nuovadų raštininkai – 4.
Pagrindinę viešosios policijos darbuotojų dalį (67,7 pro.) sudarė vyr. policininkai ir policininkai, kanceliarijos darbuotojai – 7,7 proc. ir policijos valdininkai – 24,6 proc. Utenos apskrities viešosios policijos darbuotojų. Beveik tokia pat viešosios policijos vidinė struktūra pagal pareigybes tuo metu buvo visoje Lietuvoje[10].
Kiekvienai nuovadai priklausė po keletą valsčių, kuriuose buvo įsteigti policijos punktai (stovyklos), tačiau pagrindiniai gyventojų aptarnavimo reikalai buvo tvarkomi ne vietiniuose policijos punktuose, o policijos nuovadose. Policijos punktai atlikdavo tik vietos gyventojų ir policijos nuovados tarpininkų vaidmenį. Policijos punktų vedėjai, nuovadų viršininkų padėjėjai, vadovavę punktams, neturėjo reikiamų įgaliojimų ir praktiškai nebuvo atsakingi už piliečių svarbesnių reikalų tvarkymą.
Tokia padėtis ne tik neskatino policijos punktų (stovyklų) savarankiškumo, slopino vietinės administracijos iniciatyvą, bet ir kenkė sklandžiam darbui, neleido operatyviai tvarkyti piliečių reikalų. Dėl to didėjo biurokratizmas ir apskrities gyventojų nepasitenkinimas policijos darbu[11]. Dažnai dėl nesvarbios pažymos ar liudijimo piliečiams tekdavo vykti dešimtis kilometrų į policijos nuovadą. Tuo metu pagrindinė susisiekimo priemonė buvo arklys, todėl tokia padėtis gyventojams sudarė nemažai sunkumų. Archyviniai šaltiniai rodo, kad Utenos apskrities policijos nuovados kasmet išduodavo dešimtis tūkstančių pažymų, liudijimų ir kitų dokumentų, šaltiniuose vadinamų “raštais”. Dėl šios priežasties ir dėl pareigūnų darbo krūvio suvienodinimo 1932 m., išanalizavus viešosios policijos bendrąjį išsilavinimą ir profesinį pasirengimą, Vidaus reikalų ministerija įgyvendino seniai brendusią reformą.
Jos išvakarėse atlikti parengiamieji darbai istorijos tyrinėtojams paliko labai vertingos ir įdomios medžiagos apie viešosios policijos darbą bei jos struktūrą tarpukario Lietuvoje. Rengiantis reformai, Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamento direktorius J.Navakas 1932 m. balandžio 28 d. išsiuntė visų apskričių viršininkams raštą Nr. 24790, kuriame reikalavo pateikti nusikalstamumo apskrityje, įregistruotų gaunamųjų ir išduodamųjų raštų, piliečių turto aprašymų bei piliečių turto varžytynių, surašytų protokolų, atliktų kvotų ir pan. duomenis. Juos apibendrinus, išaiškėjo ir svarbiausios to meto Utenos apskrities viešosios policijos darbo kryptys.

Per daug biurokratų!

1932 m. sausio 1 d. Utenos apskrityje gyveno 118,9 tūkst. gyventojų, plotas – 2968 kv. km, vienam kvadratiniam kilometrui teko 40,1 gyventojo. 1931 m. apskrityje buvo įvykdyti 3074 nusikaltimai, t.y. tūkstančiui gyventojų teko 26 nusikaltimai, tuo tarpu kitose apskrityse – 20, o visoje Lietuvoje vidutiniškai 27 nusikaltimai[12].
Įvairiose apskrityse viešosios policijos nuovados buvo netolygiai apkrautos darbu. 1931 m. visose apskrityse vienam policijos tarnautojui teko parengti vidutiniškai po 605 raštus, o Utenos apskrityje mažiau – 418. Ir atvirkščiai: visose apskrityse vienam policijos tarnautojui teko vidutiniškai po 40 surašytų protokolų. O Utenos apskrityje gerokai daugiau – 58. Visose apskrityse vienam policijos pareigūnui teko maždaug po 76 atliktas kvotas, o Utenos apskrityje beveik dvigubai daugiau – po 132 kvotas. Tai lėmė Utenos apskrities nusikalstamumas, didesnis nei kitur šalyje. Turto aprašymų ir varžytynių Utenos apskrityje buvo beveik tiek pat, kaip ir kitose apskrityse, todėl vienas iš 1932 m. reformos tikslų buvo maždaug suvienodinti viešosios policijos darbo krūvį visose apskrityse. Pagrindinis reformos tikslas – panaikinti tarpininkaujančią viešosios policijos instituciją – policijos punktus. Jie, Vidaus reikalų ministerijos nuomone, tapo administracinės veiklos stabdžiu apskrityse ir trukdė sklandžiam darbui. Vietoj policijos punktų (stovyklų) Utenoje buvo įsteigta 13 valsčių bei viena miesto policijos nuovada, t.y. kiekviename valsčiuje, valsčiaus centre buvo įsteigta viešosios policijos nuovada ir palikti du nuovadų punktai – Videniškiuose ir Skiemonyse. Įvykdžius reformą, vienos policijos nuovados plotas vidutiniškai buvo apie 238 kv. km. Gyventojams gerokai sutrumpėjo kelionės, o kai kuriais atvejais (norint gauti kokį dokumentą ir pan.) visiškai nebereikėjo vykti į nuovadą. Vykdant reformą, policijos darbuotojų etatai buvo visoms apskritims paskirstyti taip: vienam policijos valdininkui teko aptarnauti 220 kv. km plotą ir 6700 gyventojų, policininkui ir raštinės tarnautojui – 75 kv.km plotą ir 2800 gyventojų. Šios normos buvo nustatytos pagal bendrus viešosios policijos etatus visose apskrityse išskyrus penkis didžiuosius miestus. Pagal šias normas, Utenos apskrityje turėjo būti 53-60 viešosios policijos pareigūnų.Nustatant viešosios policijos aptarnaujamo ploto ir gyventojų skaičiaus normas, buvo atsižvelgta į transporto, pramonės išsivystymą apskrityse, nusikalstamumo lygį, gyventojų raštingumą, jų dalyvavimą visuomeninių ir politinių organizacijų veikloje, taip pat į minėtus viešosios policijos veiklos rodiklius.
Vykdant reformą, buvo pergrupuoti viešosios policijos etatai. Įsteigti II eilės policijos nuovadų viršininkų ir policijos vachmistrų etatai. Įvykdžius reformą Utenos apskrityje, buvo įsteigtos penkios pirmos eilės policijos nuovados: Utenos, Anykščių, Užpalių, Molėtų, Alantos ir aštuonios antros eilės policijos nuovados: Leliūnų, Debeikių, Vyžuonų, Daugailių, Tauragnų, Linkmenų, Saldutiškio, Kuktiškių ir Joniškio. Pirmos eilės nuovados buvo didesnės – turėjo daugiau aptarnaujamų gyventojų arba buvo svarbios kitais atžvilgiais.
Skiemonių ir Leliūnų valsčiai buvo sujungti į vieną Leliūnų nuovadą todėl, kad jie buvo maži (kiekvienas apie 3,5 tūkst. gyventojų ir apie 90 kv. km ploto), be to, greta vienas kito. Pirmenybė teko Leliūnų miesteliui – jis buvo prie plento, o iš Skiemonių miestelio pasiekti centrą buvo galima tik vykstant pro Leliūnus.
Po reformos buvo sumažinti trys etatai: neliko nuovados viršininko padėjėjo ir dviejų policininkų etatų. Taip kiek išlygintas eilinių ir vyresniųjų policininkų santykis. Tačiau Utenos apskrityje palikta trimis etatais daugiau, nes čia būdavo padaroma daugiau nusikaltimų, blogas susisiekimas, be to, apskritis buvo prie administracinės linijos.
Atsarginis nuovados viršininko padėjėjas buvo priskirtas prie Utenos nuovados. Įvykdžius reformą Utenos apskrityje pagerėjo gyventojų aptarnavimas ir pačios policijos darbas, buvo parengiama daugiau raštų, daugiau aprašoma turto.
1934 m. Utenos apskrities viešosios policijos I eilės Utenos nuovados viršininkas buvo Petras Barzda, Anykščių – Vladas Zalatorius, Užpalių – Kazys Sruoga, Molėtų – Jonas Juodvalkis, Alantos – Silvas Dambrava; II eilės: Debeikių – Petras Buinevičius, Vyžuonų – Povilas Urbonas, Daugailių – Povilas Ryliškis, Linkmenų – Saldutiškio – Danys Mekišius, Kuktiškių – Vytautas Tamašauskas, Tauragnų – Vincas Tamošiūnas, Joniškio – Juozas Martinėnas, Leliūnų – Jonas Baukys[13].
Policijos departamento direktoriaus 1938 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 14, nuo 1938 m. balandžio 15 d. Utenos apskrities viešosios policijos etatai buvo paskirstyti taip[14]: apskrities policijos vadas – 1; policijos I eilės nuovadų viršininkai – 5; policijos II eilės nuovadų viršininkai – 8; policijos nuovados viršininkų padėjėjai – 1; policijos vachmistrai – 5; vyresnieji policininkai – 4; policininkai – 39; raštvedžių vachmistrai – 1; policininkų raštininkai – 4.

Užtikrino konstitucinę tvarką

Viešoji policija Utenos apskrityje buvo viena iš svarbiausių policijos rūšių. Su ja dažniausiai turėdavo reikalų piliečiai visuomeniniame ir valstybės gyvenime. Viešosios policijos funkcijos buvo labai plačios ir svarbios. Jos nusistovėjo ne iš karto, nes viešosios policijos darbas ir funkcijos pirmaisiais policijos organizavimosi metais apskrityje nebuvo apibrėžtos. Susikūrusiai viešajai policijai pirmiausiai reikėjo užtikrinti krašto konstitucinę tvarką. Tai buvo gana sunku, nes reikėjo kovoti su bandžiusiais apskritį okupuoti bolševikais, lenkais bei jų patikėtiniais.
Stiprinant kovą su okupantais, 1920 m. liepos 4 d. Utenos apskrities milicijos vadas K.Bajoras išleido aplinkraštį, kuriame nurodė, kad visi nuovadų viršininkai tuojau pat privalo užvesti atskiras neištikimų piliečių knygas, taip pat sėdėjusiųjų kalėjimuose, visokių provokatorių, šnipų… Šiose knygose turėjo būti nurodytas eilės numeris, sekamo asmens vardas, pavardė, amžius, gimimo vieta, gyvenamoji vieta, kuo įtariamas, kuo prasikaltęs, pastabos. Be to, nuovadų viršininkai turėjo vesti atskiras išeinamųjų ir gaunamųjų slaptų raštų knygas bei bylas dėl įtariamų asmenų, veikusių prieš Lietuvos valstybę[15]. Išleidus šį aplinkraštį, buvo sudarytas asmenų, nusistačiusių prieš Lietuvos Vyriausybę, sąrašas. Utenos nuovadoje užregistruoti 8 asmenys, Anykščių nuovadoje – 20, Užpalių nuovadoje – 3 asmenys[16]. Taip pat buvo sudarytas sąrašas neištikimų ir įtartinų Utenos apskrityje gyvenančių lenkų (užregistruoti 38 lenkai) ir asmenų, gyvenusių Utenos policijos nuovados ribose, veikusių Lenkijos naudai, sąrašas (užregistruoti 36 asmenys)[17]. Pradėti registruoti ir stebėti įtariamus, gavusius leidimus ginklui laikyti asmenis. Šis darbas nenuėjo veltui. Jau 1920 m. Utenoje buvo areštuoti žinomi bolševikų veikėjai Blažys, Žlejus, Morkūnas, Baranenko, Paulavičius, Jakubėnaitė, Niaura ir kiti. 1920 m. lapkritį Utenoje suimti 6 asmenys, surengę vadinamąją Utenos parajonio komunistinių kuopelių konferenciją. Pas sulaikytuosius rasta komunistinės literatūros ir netikrų dokumentų[18].
Nemažas darbo krūvis tekdavo viešajai policijai persekiojant vengiančius karo tarnybos asmenis. Antai 1919 m. lapkričio 7 d. Utenos milicijos vadas gavo Utenos miesto ir apskrities karo komendantūros raštą, kuriame milicijai buvo įsakyta areštuoti 592 iš įvairių apskrities vietų į komisiją neatvykusius naujokus. Juos areštuoti ir pristatyti į komendantūrą reikėjo iki lapkričio 20 d.[19]. Kaip minėjome, tuo metu pagrindinė susisiekimo priemonė buvo arklys, tad tai buvo milžiniškas darbo krūvis.

Darbo vis daugėjo

Utenos milicijos vadas ir nuovadų viršininkai 1920 m. iš piliečių apsaugos departamento gavo raštus, kuriuose jiems buvo pavesta prižiūrėti, kad ledų, obuolių, laikraščių ir kiti pardavėjai kalbėtų tik valstybine lietuvių kalba, kad įstaigų pavadinimai bei užrašai kinematografinėse juostelėse būtų tik valstybine kalba. Taip pat 1920 m. gautas raštas, kuriame Utenos apskrities milicijai griežtai nurodyta laikytis įstatymų dėl pornografijos. Nepilnamečiai iki 17 metų negalėjo būti įleidžiami į kino teatrus, jei rodomi romantiško turinio filmai[20].
Utenos apskrities viešosios policijos funkcijos buvo labai įvairios ir gana gausios. Iš pradžių visi nurodymai dėl milicijos darbo buvo pagrįsti vietinės valdžios įsakymais ir nutarimais. Vėliau policijos funkcijos nusistovėjo, buvo suvienodintos ir reglamentuotos visos valstybės mastu. Tačiau jų nemažėjo, o vis daugėjo. Policijai tekdavo atlikti ir nemažai jai nebūdingų funkcijų. Ypač sunki našta buvo valstybinių ir savivaldybių mokesčių išieškojimas. Utenos apskrityje viešoji policija faktiškai atlikdavo visų policijos rūšių darbą, taip pat kriminalinės ir net pasienio policijos. Kriminalinė policija tarpukario Lietuvoje buvo labai negausi, tirdavo tik rezonansinius nusikaltimus, tik didžiuosiuose šalies miestuose. Tuo tarpu apskrityje, taip pat ir Utenos, kriminalinės policijos funkcijas atlikdavo viešoji policija. Miesteliuose ir kaimuose prie laikinosios administracinės linijos, skyrusios Lietuvos ir Lenkijos valstybes, trijų kilometrų nuo sienos ruože viešoji policija prižiūrėjo ir kontroliavo prekių ir vežimų judėjimą. Be vietos policijos žinios niekas negalėjo išvežti ar įvežti prekių ar gyvulių daugiau, nei nustatyta. Viešoji policija aktyviai padėjo pasienio policijai kovoti su kontrabanda šalies viduje ir kitais valstybės sienos pažeidimais.

Evaldas Lašinskas

--------------------------------------------------------------------------------

[1] Lietuvos policija 1918-1928. red. I.Tomašauskas. K., 1930. P. 493.
[2] Ten pat. P. 60-61.
[3] Lietuvos Centrinis valstybės archyvas (LCVA).F. 1021. Ap. 6. B. 3. L. 1-2.
[4] Ten pat. Ap. 1. B. 2. L. 34.
[5] Apskričių viršininkų ir milicijos valdininkų sąrašas // Milicijos žinios. 1922. Nr. 1. P. 23.
[6] LCVA. F. 394. Ap. 15. B. 34. L. 103.
[7] Ten pat. F. 1021. Ap. 1. B. 23. L. 30.
[8] Apskričių viršininkai ir policija // Policijos kalendorius 1931 metams. K., 1930. P. 889.
[9] LCVA. F. 394. Ap. 7. B. 5. L. 209.
[10]Č.Mančinskas. Viešosios policijos reforma Lietuvoje 1932 metais // Lietuvos policijos akademijos Mokslo darbai. V., 1995. T. 4. P. 64
[11] Č.Mančinskas. Policija Lietuvoje 1918-1940 metais. V., 1998. P. 32.
[12] LCVA. F. 394. Ap. 7. B. 5. L. 211.
[13] Apskričių viršininkai ir policija // Policijos kalendorius 1934 metams. K., 1933. P. 1128.
[14] LCVA. F. 1094. Ap. 2. B. 41. L. 25.
[15] Ten pat. Ap. 1. B. 8. L. 100.
[16] Ten pat. L.1-2.
[17] Ten pat. L. 7-8.
[18] Lietuvos policija 1918-1928. Red. I. Tomašauskas K., 1930. P. 217-219.
[19] LCVA. F. 1021. Ap. 1. B. 19. L. 99.
[20] Ten pat. L. 57.

Bendruomenės pareigūnų veikla

Jaunųjų policijos rėmėjų mokymai

Jaunųjų policijos rėmėjų mokymai 2017.05.17

Š. m. gegužės 11 d. Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate vyko jaunųjų policijos rėmėjų mokymai. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnės jaunuolius supažindino su teisės aktais reglamentuojančiais Lietuvos policijos rėmėjų ir jaunųjų policijos rėmėjų veiklą (Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymas, Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų nuostatai, jaunųjų policijos rėmėjų nuostatai), priminė jaunujų policijos rėmėjų veiklos tikslus ir kryptis, teises, pareigas, priėmimo ir pašalinimo iš jaunųjų policijos rėmėjų taisykles.

Anykščių policininkai dalyvavo darželinukų Saugaus eismo šventėje

Anykščių policininkai dalyvavo darželinukų Saugaus eismo šventėje 2017.05.23

Policijos pareigūnams dažnai tenka sulaikyti nedrausmingus eismo dalyvius gatvėje, bet Anykščių policijos pareigūnams gegužės pradžioje gatvėje pakliuvo neeilinis pažeidėjas - šalia vaikų lopšelio darželio „Žilvytis“ policijos pareigūnai sulaikė zuikį, gatvėje besivažinėjantį paspirtuku. Taip darželyje „Žilvytis“ prasidėjo saugaus eismo šventė – viktorina „Gatvėje būki atsargus, šito mokyk ir kitus“, į kurią buvo pakviesti ir Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai Nerijus Urbonas ir Rūta Avižaitė kartu su policijos bičiuliu Amsiu.

Praėjo pradinių klasių mokinių varžybų „Šviesoforas“ 2017 m. regioninis III etapas

Praėjo pradinių klasių mokinių varžybų „Šviesoforas“ 2017 m. regioninis III etapas 2017.05.16

Pavasariui įpusėjus sulaukiame jau tradicija tapusių pradinių klasių mokinių „Šviesoforo“ varžybų, kurios yra Lietuvos mokinių konkurso „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“ sudėtinė dalis. Pagrindiniai šių varžybų tikslai – skatinti pradinių klasių mokinius mokytis ir vykdyti pagrindines Kelių eismo taisykles, ugdyti saugaus elgesio kelyje gebėjimus, plėtoti saugaus eismo sampratą realiame gyvenime. Pagrindinis konkurso organizatorius – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir šiais metais Visagino policijos komisariato Bendruomenės pareigūnės.

Joniškio mokykloje policijos pareigūnai aplankė stovyklautojus

Joniškio mokykloje policijos pareigūnai aplankė stovyklautojus 2017.06.07

Vasara -2017. „Tobulėk, Auk, Pažink“

 

Molėtų rajono Joniškio mokykloje - daugiafunkciame centre lankėsi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnai. Vaikams priminta, kad privalu saugoti save ir kitus kelyje, kokių pareigų turi laikytis pėsčiasis, dviratininkas ir keleivis, kodėl tamsiu paros metu reikia segėti atšvaitą ar saugiai važinėti dviračiais, kaip elgtis prie vandens telkinių.

Visagino policijos komisariate lankėsi mažieji darželinukai

Visagino policijos komisariate lankėsi mažieji darželinukai 2017.06.07

Birželio 6 dienos rytą Visagino policijos komisariato kieme šurmuliavo „Gandriukų“ ir „Drugelių“ grupių vaikai iš lopšelio- darželio „Auksinis gaidelis“. Kieme juos pasitiko ir pažadėjo parodyti, paaiškinti bei atsakyti į visus rūpimus klausimus, bendruomenės pareigūnės Onutė Pernavienė ir Oksana Rožkova. Pirmiausia buvo suskaičiuoti ir apžiūrėti tarnybiniai automobiliai ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus.

Civilinės saugos diena Dusetose

Civilinės saugos diena Dusetose 2017.05.26

Šių metų gegužės 19 d. Zarasų rajono Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijoje vyko civilinės saugos dienai skirtas renginys, kurį organizavo Zarasų rajono savivaldybės administracija kartu su civilinės saugos pajėgomis.

Renginyje dalyvavo Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos civilinės saugos atstovai, Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai, Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnybos atstovai bei Utenos aps. VPK Zarasų r. PK bendruomenės pareigūnė. Institucijos, kurios dalyvauja ekstremaliųjų situacijų likvidavimo darbuose, turėjo galimybę supažindinti su savo tarnyba ir veikla šalinant ekstremalių situacijų padarinius.

bendrasis pagalbos numeris 112

e-policija

zona be korupcijos

 


 

Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas siekia, kad korupcinio pobūdžio teisės pažeidimai būtų atskleisti, o kalti asmenys nubausti, taip pat prevencinėmis priemonėmis užkirsti kelią korupcijos plitimui.

Norėdami pranešti apie neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus, galite skambinti anoniminiais pasitikėjimo telefonais:
Utenos apskr. VPK - 8 800 20112;
Policijos departamento prie VRM - (8 5) 272 5372;
Specialiųjų tyrimų tarnybos - (8 5) 266 3333
Rašyti elektroninį pranešimą

 

savanoriai

lietuvos policija

 

 

Stilių keitėjas

Fonai
Svetainės spalvos
X